- prakalbti
- prakal̃bti intr.; R pradėti kalbėti: Nebylys prakal̃bo K. Puronis atsisuko į Amalį ir staiga prakalbo J.Dov. Žmogui bežiūrint, kas čia būsią, prakalbo angis vaitodama Jrk115. Tylėjau ligi šiol, ale prakalbaũ, t. y. kalbą į svietą paleidau J. Tylėjo tylėjo, ir prakálbo Slm. Žmonės prakal̃bo, kad verpykla vėl pradės verpt vilnas Lnkv. Vaikelis prakal̃bo Ps. Prakal̃bo lietuviškai BM26. Tada ją nunešė ... nežinomon šalin, ir prakalbo kumelukas BsMtII106. Ogi bra katinas ir prakalbo LTR(Kp). Neprakalbo tėvutėlis, mano sengalvėlis JV940. Dukrelė prakalbusi, žodelį pratarusi LTR. Abudu kartu prakalbo Vaižg. Prakalbo senyvas plikis vyras V.Piet. Ji prakalbo ir šyptelėjo rš. Jis tuoj prakalbo apie jam rūpimą dalyką rš. Prajuko prakalbo visas būrys rš. Išgirdai, kaip kažin kas prakalbo iš tavo lūpų sp. Prakalbo nežadžia DP117. | Buvo prakal̃bę bobos, kad duktė apsiženijus Kpr. \ kalbti; įsikalbti; išsikalbti; prakalbti; sukalbti
Dictionary of the Lithuanian Language.